|
Bičių pienelis yra specifinio kvapo, aštraus
ir rūgštoko (pH 4,1 - 4,8) skonio medžiaga, turinti antibiotinių
savybių. Stipriausias antibiotinis poveikis esti 1-2 dienų pienelio.
Bičių pienelis ir jo tirpalai santykiu nuo 1:10 iki 1:100 veikia 19
rūšių bakterijų ir kai kuriuos virusus. Jo tirpalai skatina
daugelio augalų sėklų dygimą ir pagreitina augalų augimą.
Natūtralus bičių pienelis turi 65% vandens ir 35% kitų medžiagų:
9 - 19% baltymų, 9 - 18% angliavandenių, 4 - 6,5% riebalų, iš jų
16 riebalinių rūgščių. Baltymuose yra yra 22 amino rūgštys ir
visos nepakeičiamos, t.y. tokios, kurių žmogaus organizmas pats
negamina, o privalo gauti su maistu. Bičių pienelyje yra beveik visi
B grupės vitaminai, taip pat vitaminai C, A, D, PP, E, pantoteno ir
folinė rūgštys. Tokių svarbių biologinių medžiagų kaip
vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) pienelyje yra
daugiausia. Jame gausu mineralinių medžiagų, ypač geležies,
sieros, magnio, mangano, kalcio, cinko, kobalto. Bičių pienelis turi
daug hormonų, acetilcholino ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Be to jam būdingos bakteriostatinės ir baktericidinės savybės. Todėl
šviežias bičių pienelis naikina stafilokokus, streptokokus ir net
gripo virusus. Tarp kitų biologiškai aktyvių medžiagų, esančių
bičių pienelyje, paminėta deceninė rūgštis. Neseniai kinų
mokslininkai išskyrė vieną iš jų ir pavadino 10-GDA
(10-hidroksi-trans-2-deceninė rūgštis), kuri, autorių tvirtinimu,
stabdo piktybinio naviko vystymąsi. |
|
|
Balžekas J. A., Bitininko žinynas. -
Vilnius, 1987
Baltuškevičius A., Bičių produktai sveikata apiterapija.- Kaunas,
1995 |