Norint sėkmingai ir produktyviai bitininkauti, bityne turi būti sveikos ir stiprios šeimos. Bičių šeimos greitai vystosi, aplanko daugybę žiedų ir neša medų kibirais. Šiuo metu didžiausius nuostolius bitininkystei daro šios ligos: varozė, kalkiniai perai (askosferozė), amerikinis ir europinis puviniai ir  nozematozė.

Amerikinis puvinys

Šiuo metu Lietuvoje plinta pavojinga užkrečiamoji bičių perų liga, kurią sukelia atsparios bakterijos, sudarancios sporas (Bac. Larvaja).
Ligos sukelėjas aplinkoje gyvybingas išlieka apie 40 metų, meduje - 4-6 savaites. Sporoms sunaikinti medus verdamas 40 min., o vaškas kaitinamas 1 valandą 127°C temperatūroje. 
 Ligos požymiai. Inkubacinis laikotarpis trunka 3 - 7 dienas. Prasidėjus ligai, randami tik atskiri sergantys perai, esantys tarp sveikų. Vėliau pažeistų lervučių skaičius padidėja ir perai atrodo margi. Koriuose dengtų perų dangteliai esti prakiurę.Inkubacinis laikotarpis trunka 3 - 7 dienas. Prasidėjus ligai, randami tik atskiri sergantys perai, esantys tarp sveikų. Vėliau pažeistų lervučių skaičius padidėja ir perai atrodo margi. Koriuose dengtų perų dangteliai esti prakiurę. Žuvusių lervučių apvalkalai tamsėja, subliūkšta, suyra. Išnyksta lervutės kūnelio segmentacijos požymiai, ji pilkšvėja, vėliau įgauna balintos kavos spalvą.Lervutės odelė suplonėja, greitai plyšta; besivystant procesui, maždaug ketvirtą ligossavaitę lervutė pasidaro tamsiai ruda. Lervų audiniai suyra, pavirsta lipnia, tąsia, tamsiai ruda mase. Ši masė guli ant žemutinės šoninės akelės sienelės, ją ištisai padengdama. Atidarius akelę ir palietus pūvančią masę lancetu ar degtuku, ištįsta plonu ilgu (10 - 15 cm) siūleliu. Pūvanti lervų masė primena stalių klijų kvapą. Po mėnesio pūvančios lervutės pradžiūsta ir sudaro luobelę, kuri prilimpa prie šonių akelių sienelių taip, kad bitės jų negali išvalyti. Ligos sukėlėjas lieka šeimoje ir tolydžio kaupiasi.Galutinė diagnozė nustatoma iš laboratorinių tyrimų, atsiunčiant į laboratoriją 10x10 cm korio gabalėlį, kuriame yra žuvusių perų.Amerikinį puvinį reikia skirti nuo europinio puvinio. Europiniu puviniu serga ir nuo jų žūva atviri perai, kai lervutės yra žiedo formos, gelsvos spalvos. Pūvanti masė praranda tąsumą. Gali būti ir mišri infeksija. Amerikinis puvinys skirtinas nuo užšaldytų perų, kurie žūva ištisame korio plote arba lizdinių korių pakraščiuose, lizdo apačioje arčiau lakos. Užšaldyti perai nebūna margi. Klinikinę diagnozę patvirtina bakteriologiniai tyrimai.
Apsaugos priemonės. Pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams, apžiūrimos bityne visos bičių šeimos, nustatomos sergančios. Bityne keletą silpnų šeimų, užkrėstų amerikiniu puviniu, geriausia sunaikinti. Bityne metams paskelbiamas karantinas.Karantino laikas baigiasi tik prasidėjus kitam sezonui, jei, apžiūrėjus bityną, nėra šeimų, sergančių puviniu.
Jei bityne randama sergančių šeimų, imamasi gydyti. Medus iš sergančių šeimų korių išsukamas ir laikomas uždaruose induose. Jis realizuojamas rudenį arba žiemą tik žmonių maistui. Naudoti tokį medų bičių maistui negalima, nes nuo jo gali pakartotinai apsikrėsti bičių šeimos.
Sergančios šeimos perkialiamos į naujus arba dezinfekuotus avilius, kuriuose yra dirbtinio vaško rėmai. Į naujus avilius bitės keliamos į dienos pabaigą medunešio metu. Bitės sukratomos ant popieriaus lapo, patiesto priešais tuščio avilio laką ir dūmais suvaromos į išdezinfekuotą avilį. Paskui popierius sudeginamas, o aviliai, kuriuose liko sergančių bičių koriai, perkialiami į bitėms neprieinamą vietą. 
Amerikinis puvinys gydomas natrio norsulfazoliu, baktopolu, oksivitu.

Į pradžią