Bitės gamina medų, vašką, pienelį, nuodus, pikį, žiedadulkes ir bičių duonelę.

Nuodai

Bičių nuodai - tai bitės darbininkės sekretas, pagamintas specialioje liaukoje ir sukauptas vadinamajame nuodų maišelyje. Bičių nuodų bendrieji duomenys, sudėtis, naudojimas medicinoje.       

Bendrieji duomenys

Bičių nuodai, kaip ir kiti bičių produktai, jau nuo seniausių laikų buvo naudojimi liaudies medicinoje, apsinuodijus augaliniais ar gyvuliniais nuodais. Senovės medikas Hipokratas jau prieš 2400 metų rašė apie šlapimą varančias ir atsikosėjimą skatinančias medaus bei bičių nuodų savybes.
Vis dėl to bičių nuodų, kaip gydomosios priemonės, naudojimas daugelį metų buvo empirinis, pagrįstas tik atsitiktiniais bičių įgėlimais. Empiriškai buvo pastebėta, kad dauguma bitininkų neserga nei reumatu, nei podagra. Taigi šį gydymo metodą daugiausia propagavo bitininkai, kurie neretai ir patys gydydavo sergančiuosius.
Nuodus bičių pilvelyje gamina prie geluonies esančios dvi nuodų liaukos: didžioji - rūgščios, o mažoji - šarminės reakcijos. Veikliausios liaukos esti 10 - 12 dienų bitės. Vėliau jos degeneruoja. Bitės pagaminti nuodai laikomi laikomi nuodų pūslėje ir mažojoje liaukoje. Bitei geliant, jie susimaišo geluonies iešmelio vamzdeliuose ir pasidaro stiprūs nuodai: patekę į geluonies iešmelio padarytą žaisdą, mažesnius gyvius jie užmuša, o stambesniems jie sukelia deginantį skausmą ir tinimą. Bitė geldama nuo stambių gyvulių apgina visą bičių šeimą, savo palikuonis, avilyje sukauptą maistą, o nuo vabzdžių ir pati save. Bičių nuodai neveikia gyvačių, rūpužių, vėžlių, ežių ir meškų. Jautresnės nuodams yra moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Bitininkai,  dirbdami su bitėmis, nuo dažno jų įgėlimo įgyja imunitetą - kraujuje pasigamina antikūnai, kurie neutralizuoja bičių nuodus.

Balžekas J. A., Bitininko žinynas. - Vilnius, 1987
Baltuškevičius A., Bičių produktai sveikata apiterapija.- Kaunas, 1995